„30. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.“
Patvirtinti KET pakeitimai pagrįsti kitų Europos Sąjungos valstybių gerąja praktika ir suderinti su tarptautinių kelių eismą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Saugaus eismo specialistų nuomone, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus eismo dalyvius ir sumažinti žūčių skaičių pėsčiųjų perėjose, svarbu, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sukdamas sankryžoje, eismo situaciją įvertintų ir sprendimą dėl pėsčiojo praleidimo priimtų iš anksto, t. y. ne pėsčiajam jau stovint važiuojamojoje dalyje (kai vairuotojo veiksmai siekiant išvengti pėsčiojo partrenkimo jau gali būti pavėluoti), o pėsčiajam dar stovint ant šaligatvio prie važiuojamosios dalies krašto ir ketinant įžengti.
32. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra grūstis kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę sustoti, o sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.“
Komentaras. Labai svarbu! Eismo saugos požiūriu nepriimtina situacija, kai vairuotojai bando paskubinti einančiuosius pėsčiųjų perėja ir siekia pravažiuoti pėsčiųjų perėją pro pat pėsčiąjį (nesilaikant saugaus šoninio atstumo), vos tik jam išėjus iš transporto priemonės važiavimo juostos. Taip elgiantis neįvertinama tai, kad pėsčiajam dėl nenumatytų priežasčių stabtelėjus kelyje (kluptelėjus, kažką pametus ir pan.), vairuotojas nespėtų išvengti pėsčiojo partrenkimo. KET 32 punkto pakeitimu nustatyta, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jų užimamos eismo juostos.
Leidžiama važiuoti visomis kryptimis (pagal pagrindinį žalią šviesoforo signalą). Sukdamas į dešinę vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviratininkams, pėstiesiems), kurių judėjimo kryptį jis kerta. KET 158 p.
Leidžiama važiuoti visomis kryptimis. Į dešinę sukantis vairuotojas turi pirmumo teisę važiuoti. KET 73.1 ir 73.2 p.
*pagrindinis žalias šviesoforo signalas turi būti be rodyklių, t. y. leisti eismą visomis kryptimis.
DVIRAČIŲ EISMAS, TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠSIDĖSTYMAS KELYJE
priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad
eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų
ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro
rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m,
jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių,
traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp
transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto
priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį
kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.“
Komentaras. KET numatyta rekomendacija motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių
mašinų vairuotojams apvažiuojant ar lenkiant ta pačia kryptimi važiuojančius dviratininkus, išlaikyti ne
mažesnį kaip:
1,0 m šoninį atstumą, kai vairuojamos transporto priemonės ne didesnis kaip 50 km/h;
1,5 m šoninį atstumą, kai vairuojamos transporto priemonės greitis didesnis kaip 50 km/h.
Informuoja, kad nurodytomis kryptimis
vyksta dviračių eismas.
.
„1.14. Dviračių pervaža (Dvi dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų), žymi vietą, kur
dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje
dalyje. Šias linijas leidžiama kirsti iš abiejų pusių.“
vadinama dviračių pervaža.
„1.22. Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į ją jas leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos jų), arba dviračių juostą, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių.
“
7.Komentaras. Nuo 2019-05-01 dviračių juosta ten, kur yra poreikis, turėtų būti žymima plačia brūkšnine linija. Dviem lygiagrečiomis linijomis, sudarytomis iš kvadratų, turėtų būti žymima tik dviračių pervaža.
A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėmis, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį vairavimo egzaminą asmenys: automagistralėse – ne didesnis kaip 100 km/h greitis (buvo 90 km/h), keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesnis kaip 80 km/h greitis (buvo 70 km/h);
mokykliniais autobusais automagistralėse – ne didesnis kaip 100 km/h greitis (buvo 90 km/h), greitkeliuose – ne didesnis kaip 90 km/h greitis (buvo 80 km/h), keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesnis kaip 80 km/h greitis (buvo 70 km/h);
krovininiais automobiliais, jų junginiais, autobusais su priekabomis greitkeliuose – ne didesnis kaip 90 km/h greitis (buvo 80 km/h).
Šiais pakeitimais siekiama mažinti greičių skirtumus keliuose ir transporto priemonių lenkimo atvejus.
Leistinas greitis, km/h
90 (greitkelis)
80 (keliai su asfalto ir betono danga)
70 Kiti keliai)
80 (keliai su asfgalto ir betono danga)
70 (kiti keliai)
DRAUDŽIAMŲJŲ KELIO ŽENKLŲ GALIOJIMAS
„5. Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, – iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“. Draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, taip pat ties išvažiavimu iš šalia kelio esančios teritorijos, kuriame nėra pirmumo kelio ženklų.“
1. Keliuose su skiriamąja juosta apsisukti bus galima tik tuomet, kai bus ženklas “apsisukimo vieta”. Nebūtinas horizontalus ženklinimas. KET punktas Nr.121.6;
2. Sustoti ir stovėti sankryžoje galima tik jei tai pažymėta ženklu “stovėjimo vieta”. KET punktas Nr. 155.8;
3. Sustoti ir stovėti draudžiama ir įkalnėje, nuokalnėje, vingyje, t.y. vietose, pažymėtose ženklais Nr. 113, 117 ir 118. KET punktas Nr. 155.11 ir 155.12;
4. Gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų taksi vairuotojams, pervežantiems keleivius. KET punktas Nr. 203;
5. Po eismo įvykio, kuriame nebuvo sužalotų ar žuvusių žmonių, galima, užpildžius eismo įvykio deklaraciją, iškarto kreiptis į draudimo bendrovę. KET punktas Nr. 231.4;
6. Eismo tvarką nustatantys reikalavimai gyvenvietėse įsigalioja esant ženklams gyvenvietės pavadinimas ir pradžia. KET punktas Nr.550 (1 priedas);
7. Ženklas “automatinio greičio kontrolė” statomas negyvenvietėse 150-300 metrų atstumu, gyvenvietėse 50-100 metrų atstumu iki prietaiso. Prireikus šis ženklas gali būti pastatytas kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas lentelėje Nr.801.
Kitus pakeitimus galite peržiūrėti čia:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=310244&p_query=&p_tr2=
Žiūrėti visus įsigaliojusius pakeitimus
Žiūrėti naujausias kelių eismo taisykles